Dantų karūnėlės

Dantų karūnėlės

Dantų karūnėlėsDanties karūnėlė yra viršutinė danties dalis, kyšanti iš dantenų. Kalbant paprasčiau, tai yra dirbtinis apdangalas, dedamas ant danties ir vadinamas „karūnėle”.
Funkcinės ir estetinės karūnėlių savybės skiriasi. Dirbtinė karūnėlė visuomet turi atitikti funkcinius aspektus, t.y. puikiai derėti prie kitų dantų simetrijos atžvilgiu. Iš esmės už tai atsakingas odontologas.
Už danties karūnėlės išvaizdą daugiausiai atsakingas dantų technikas. Dirbtinės karūnėlės kaina dažnai susijusi su jos gamybai naudota medžiaga. Karūnėlės kaina yra tiesiogiai susijusi ir su darbo laiku. Jūsų odontologas jums gali pasiūlyti keletą karūnėlių tipų, kurių kaina gali ženkliai skirtis.
Danties karūnėlės funkcinėmis ir estetinėmis savybėmis gali stipriai skirtis, todėl kai kurios jų tarnauja 30 ar daugiau metų, tuo tarpu kitos vos keletą metų. Esminis ilgaamžiškumo faktorius yra tai, kaip dantis nušlifuojamas, tai yra, kokiu būdu odontologas nušlifuoja dantį.
Paprasčiausias ir lengviausias būdas yra vadinamasis tangentinis šlifavimas. Dantis tiesiog nusklembiamas. Toks šlifavimo būdas turi trūkumą – gamindamas karūnėlę dantų technikas turi palikti gana storą keramikos sluoksnį, kitaip ji nuluš. Galutinis rezultatas – nedailūs, dengiantys dalį danties, gremėzdiški karūnėlės kraštai.
Deja, siekiant juos paslėpti, dažnai dantys nušlifuojami giliai po dantenomis; dantų zondas ir siūlas dažnai kliūva už tokių karūnėlių kraštų, o taip pat ir maisto likučiai. Tokie maisto gabaliukai sukelia dantenų uždegimą ir galiausiai jūs pastebėsite, kad dantenos kraujuoja.
Bėgant laikui dėl nuolatinio uždegimo dantenos atsitraukia, karūnėlių kraštai tampa matomi, o pavojus, kad kariesas pasieks šaknis, pasidaro labai didelis.
Dar viena galimybė yra vadinamasis pakopinis dantų šlifavimas, kuris taip pat atliekamas gana greitai. Šiuo atveju dantų technikas turi mažai vietos keramikiniams karūnėlės kraštams, todėl šie vos kyšo. Deja, cementuojant karūnėlę klijai neteka labai gerai, todėl tarp karūnėlės ir danties susidro plati klijų sandūra. Pavojus, kad laikui bėgant šie klijai (dažniausiai tai būna cementas) bus nuplauti, pavyzdžiui, valantis dantis šepetėliu, o į šaknį vėl įsimes kariesas, yra toks pat didelis.
Šlifuojant dantį taip, kad jo kraštai būtų apvalūs, kitų šlifavimo būdų privalumai sujungiami į vieną, o trūkumai pašalinami. Deja, šis metodas pats sudėtingiausias.
Cementuojant karūnėlę klijai puikiai teka, todėl sandūra būna plona; dantų specialistas turi pakankamai vietos keramikos sluoksniams, karūnėlės kraštai tvirtai gaubia dantį, o maisto likučiai nepatenka į tarpelius. Norint dantį nušlifuoti taip, kad jo kraštai būtų apvalūs, darbą reikia atlikti naudojant priartinančius vaizdą įtaisus, o vėliau, kai padaromas dantų įspaudas, būtina stebėti tam tikrus kriterijus.
Nors ši technika reikalauja daug sudėtingo darbo, mainais už tai gaunate puikiai tinkančias dantų karūnėles.
Tačiau norint pagaminti puikią dantų karūnėlę nepakanka vien tik kruopštaus danties nušlifavimo, norint išgauti optimaliausią rezultatą būtini dar keletas dalykų.
Pavyzdžiui, prieš padarant dantų atspaudą, reikia perrišti dantį dviem siūlais, kurių vieną reikia nuimti prieš pat darant atspaudą. Iš tiesų yra daug įvairių pastų, kurias galima naudoti vietoj ligatūrų, tačiau kartais šios cheminės medžiagos reaguoja su atspaudo medžiaga ir deformuoja gaminamą liejinį, ko pasekoje karūnėlė neprisitvirtina tinkamai.
Kodėl reikia naudoti būtent ligatūras? Pirmiausia todėl, kad jūs nenorite nušlifuoti dantenų, o antra, nes šlifuojant dantį reikėtų pasiekti tarpo tarp danties ir dantenų ribą, tai yra žemiau matomos dantenų ribos.
Taigi, perrišus pirmąjį siūlą dantenos pastumiamos į vieną pusę, kad būtų išvengta sužalojimų šlifuojant dantį, o taip pat būtų pasiekta riba tarp danties ir dantenų.
Gerai, tačiau kam reikalingi du siūlai? Taigi, dantų technikas įlieja gipsą į jūsų dantų atspaudą, taip sukurdamas jūsų dantų išsidėstymo modelį. Jis pritvirtina karūnėlę ant šio dantų modelio; karūnėlės kraštai turi puikiai derėti prie dantų šablono ir puikiai matytis, kas reiškia, kad medžiaga, iš kurios gaminamas atspaudas, turi užlieti ir nusklembto danties kraštus.
Perrišant antrąjį siūlą dantenos pastumiamos į kitą pusę. Pašalinus antrąją ligatūrą prieš pat gaminant dantų atspaudą, medžiaga, iš kurios jis gaminamas, parodys abrazijos kraštų formą.
Yra daug kitų smulkmenų, įtakojančių karūnėlės kokybę, tačiau anksčiau aprašyti darbo metodai aiškiai parodė, kodėl kokybė, taigi, ir kaina gali stipriai svyruoti. Gera danties karūnėlė nesukelia dantenų uždegimo ar atsitraukimo. Ji niekuo nesiskiria nuo natūralios karūnėlės ir tarnauja kelis dešimtmečius; net jei ją reikia pakeisti, po ja esantis nulūžęs dantis bus geros formos.
Danties karūnavimo galimybės priklauso nuo priežasčių, dėl kurių ant jo reikia uždėti karūnėlę, arba kodėl jūs norite jį karūnuoti. Jei karūnėlės reikia tik todėl, kad ji atrodo geriau, nei laminatės ir/arba gydymas balinant dantis, ko gero, šios alternatyvos geresnės, nei karūnėlė ant danties.
Danties karūnavimas kelia ir tam tikrų pavojų:

  • Danties nervas gali mirti, jei, pavyzdžiui, dantis nušlifuojamas perdaug ar pernelyg toli. To pasekmėje reikalingas danties šaknies gydymas.
  • Galima pažeisti greta esančius dantis, gleivinę, apatinę burnos dalį, liežuvį ar skruostus, dėl to gali kilti komplikacijų.
  • Gali kilti problemų dėl dantenų, arba šios gali atsitraukti, jei peržengiamos tam tikros abrazijos ribos ir pažeidžiamos dantenos – ką odontologai vadina biologinių sričių pažeidimu.
  • Tuo atveju, jei naujai karūnuotas dantis pakoregavo dantų sankandą, ji gali pasidaryti netaisyklinga, atsirasti galvos/žandikaulio sąnario skausmai.